Kai saulės spinduliukai slepias tyliai vakarais,
Kai naktys tampa ilgomis tamsių valdovų pilimis,
Mūsų mažas širdutes užvaldo šviesos ir saulės ilgesys,
Šilumos troškimas visad būti apsuptam namų jaukumo glėbyje.

Tada ta baimė būti tamsoj mus gąsdina ir slegia…
Atrodo, kad namų kampuos gyvena tamsūs ir maži,
juodi, pūkuoti – didelėm akim tamsybių padarėliai…
Mūsų širdutės nuolat prašo, nebūti vienišom šioje tamsybės pilyje…

Ir štai staiga šis prašymas išgirstas – prieš mus stiprus šviesos karys,
Jo taurėje stiprybės gėrimas, o rankoj deganti ugnis.
Tai šventas Mykolas – kovojantis prieš blogį, tamsos valdovą ir tamsos pilis.
Jo drąsus žodžiai ir pamokymai – padaro ir mumis drąsos kariais.

Todėl ir mes šiandiena susikaupę kartu kovosime
prieš baimę ir tamsias mintis.
Mes tapsime pasauliui šviesos ir gėrio riteriais,
kurių širdelės visad dega tyra ir amžina MEILĖS ugnim.

Ačiū visiem riteriams , jų globėjoms Vainetai ir Erikai, bei jų nuostabiems tėveliams…
Su meilė ir palaikymu darželis „Medutis“