Gyveno kartą žalioj pievoj vienišas svirplys.
Jo muzika skambėjo ir džiugino visas gėles,
Tačiau mažoj širdelėj slypėjo begalinis ilgesys,
Vienatvės jausmas ir troškimas būt draugų būry…
Ir tada kartą skrido bitė pro laukus
Pamatė ji svirplelį gitaros stygom barškinant
Sustojo – pasiklausė čirpimo nuostabaus
ir niekaip nesuprato, kodėl toks liūdnas jis.
Svirplelis bitei ir papasakojo iš visos širdies,
kad ilgesys draugų, jo širdį neraminai labai labai…
Ir bitė nusijuokus čiupo svirplį už ausų
„DRAUGYSTĖ“ – tarė ji, – „tai visų mūsų gyvūnėlių
ir žmonių gyvenimo PRASMĖ!“
Ir supažindino ji svirplį su būriu naujų draugų:
Rudąja voveryte – žvilgančiu kailiu,
Baikščiu žvirbliuku, nedrąsiu, bet turinčiu
spalvotų ir puikių minčių,
Žydruoju drugeliu – lengvu plasnojančiu visur,
Ir mažu keturtaškiu boružiuku vis ieškančiu
namų, šilumos ir šypsenų…
Ir tapo jie nauju laimingu draugų būriu
ištiesiančiu ir laikančiu vienas kito draugystės rankeles.

Ačiū visiems buvusiems kartu 🙂
Darželis ‘Medutis“