ŽIBINTŲ ŠVENTĖ

Nykštuk kur gi tu esi? Kur bėga mažos tavo kojytės?
Kur tavo maži paslaptingi namučiai?
Aš ieškau tavęs su žibintu tamsioje naktyje
Tarp kelius nušviečiančių žiburėlių – žvaigždelių
Nykštuk, kur vis dėl to tu esi?..
Mano mažos kojytės eina tamsiu nakties takeliu
Vis ieškodamos paslapties, vis ieškodamos kelio pas tave…
Ir staiga mano budrios akytės pamato
Žvaigždes danguje ir didelį blizgantį apvalų mėnulį…
Sustoju pagautas minties, kad štai pagaliau aš pagausiu tave
Kad štai pagaliau aš pažinsiu tave
Širdelė vis daužos tuk tuk, tuk tuk, tuk tuk…
Ji laukia stebuklo, ji laukia naujos mano pradžios…
Čia naktyje, šviesos žiburėlių apsupty
Aš prisiliečiu prie paslaptingo tavo gyvenimo
Aš prisiliečiu prie tavęs ir tavo mažų skanių staigmenų
Meile kvepiančių, šiltų, sidabrinių sausainių,
Kurių skonis man visada liks atminty,
Nes tu nykštuk padalinai juos man, tu kepei juo dėl manęs
Tavo buvimo stebuklas – lydi mane šią tamsią naktį
Aš tampu drąsesniu, smalsesniu, labiau norinčiu pažinti pasaulį
Ačiū tau nykštuk, kad tu esi, kad gyveni šalia mūsų…

Gal kas nori kartu paieškoti mažųjų nykštukų?
Kviečiame būti drauge…