TRYS KARALIAI

Trys Karaliai
Ir štai stebuklingą vieną žiemos naktį danguje sužibo sidabrinė žvaigždė
Jos nuostabūs, sidabru tikštantys spinduliai palietė mažytę žemės planetą
Ir žinia kuri pasklidoje pasaulio karalystėje buvo negirdėta, neregėta, nesapnuota, nematyta…
Mažame, jaukiame tvartelyje ant šienelio, mažytėse ėdžiose gimė Dievo sūnus
Besišypsantis kūdikėlis
Jėzus, nešantis ramybę ir susitaikymą visų žmonių širdims.
Danguje plasnojantys angelai grojo nuostabiausias melodijas, sveikindami žemę sulaukus stebuklo.
Mažieji piemenėliai paskubomis risdamiesi bėgo ieškoti auksinio kūdikėlio, besijuokiančiomis akimis…
Jų nuostabai nebuvo galo, jis iš tiktųjų buvo apgaubtas auksinės aureolės nušviečiančios viską aplinkui.
Visų širdelėse atsirado ramybė, laimė ir supratimas, kad gyvenimas įgijo prasmę.
Juk kiekvienas žmogus, turi rasti savo gyvenimo prasmę, turi padaryti save tikru žmogumi.
Ir tada šalyje pasklido garsas, kad trys tolimų kraštų Karaliai ieško kelio sekdami sidabrinės žvaigždės šviesa.
Kasparas Merkelis ir Baltazaras tokie buvo šių trijų karalių vardai, kurie ryžtingai keliavo tikslo link.
Jų rankose buvo stebuklingos su meile ir pagarba pagamintos dovanos, nešančios saugumą, jaukumą ir švarą.
Priėję medinį spindintį tvartelį, nulenkę savo išmintingas ir išdidžias galvas, jie nuolankiai sveikino šį mažytį kūdikėlį.
Duodantį pasauliui tikrąsias vertybes, tikrąsias dvasines žinias, tikrąjį pasaulio pažinimą.
Visada ieškote tiesos.
Darželis „Medutis“